- padiržė
- padiržė̃ sf. (3b) 1. vieta po diržu, už diržo: Vieni [brūkliai] sulig žmogaus augumo, kiti trumpesni, strypiniais, arba strypais, vadinamys, kurių kožnas turėjo po penkis šešis, padiržėj užkištus S.Dauk. 2. kinkymų dalis – diržas, kuriuo pritvirtinamas prie arklio balnelis: Atsek pãdiržę, ba arkliui pilvą griaužia Rud.
Dictionary of the Lithuanian Language.
